Kai kurios vyriškos ligos yra labai nemalonios ir jas gali padėti išspręsti tik tokie chirurgai kaip Jankūnas ginekomastija būtų ta liga, apie kurią kalbame. Štai vienas buvęs pacientas prisimena, kad jam ėmė augti krūtinė ir tai kėlė siaubingą paniką jo galvoje. Tačiau čia nebuvo psichologinė problema – kitaip nei daug „tragedijų“, kurios ištinka paauglystėje ir iš tiesų nėra realios. Taigi, kaip paaiškėjo, jam buvo ginekomastija. O išgyventi šį dalyką padėjo chirurginis gydymas.
Paauglystė: amžius, kai gali pasireikšti ginekomastija
Pacientas, kurį pavadinsime Sauliumi, pajautė, kad kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų, būdamas 9 klasėje. Tai laikas, kai per vieną vasarą visi berniukai į mokyklą sugrįžta storais arba girgždančiais balsais, nes staiga įvysta mutacija. Merginos grįžta suapvalėjusiomis formomis, ir jeigu netyčia taip nutinka, kad tie apvalumai ima atsirasti vaikinui – tai nesuvokiamai skausminga patirtis. „Man tada, atsimenu, niekas nerūpėjo. Tik ta problema. Taip gėdijausi. Visą vasarą praleidau namie, galiausiai pasakiau tėvams, kad neisiu į mokyklą, kol nebus tai išspręsta. Nebuvau apkūnus, visada sportavau, turėjau stangrų kūną, todėl pamatyti ir pasakyti, kad man auga krūtinė, tikrai buvo labai lengva. Tėvai pripažino, kad kažkas ne taip. Tuomet ėjome pas gydytojus ir buvo nustatyta ginekomastija. Tada sužinojau ir gydymą, iš kurio realiausias iškart atrodė operacija“, – prisimena Saulius.
Operacijos nebijojo
Dabar jau suaugęs, Saulius sako, kad tada operacijos nebijojo, o dabar gal ir bijotų. „Buvo taikoma pilna nejautra, buvau užmigdytas. Man niekas nerūpėjo, tik norėjau, kad viskas greičiau būtų padaryta. Paskui dar ir vaistus, žinojau, teks pagerti. Viskas praėjo sklandžiai, užmigau saldžiai ant to stalo, prabudau jau sutvarstytas. Bet ką aš norėčiau pabrėžti, tai kad turbūt daugybę operacijų, kurios yra būtinos nuo jaunų dienų, geriau ir atlikti jauname amžiuje. Tada neturi baimės, tada turi mažiau atsakomybės. Vėliau, kai tampi suaugusiu, kai atsiranda daug atsakomybių ir pan., imi visko bijoti. Man dabar pačiam keista, kaip aš taip bijau. Va, reikėtų išsioperuoti sąnarį, nes yra bėdų, bet taip bijau, taip nenoriu. Bijau ir šalutinio galimo poveikio, ir tos pačios narkozės – tokiu egzistenciniu nerimu. Todėl labai gerai, kad tada ginekomastija buvo išoperuota jaunesniame amžiuje. Po operacijos viskas gerai buvo, sugijo irgi gana greitai, juk žinote, jaunas organizmas pats greitai pagyja“, – sako vyras.