„Darbe aš laimingas esu, nors tenka kentėti, nors būna sunku, darbe aš laiminga esu“, – prieš dešimtmetį dainavo jau nebeegzistuojanti grupė „Armatūra“. Dar sakoma, kad darbas žmogų puošia, kad verkia duonelė tinginio valgoma ir panašiai. Lietuviai turi ir labai daug tradicijų, ir folkloro, ir pasakų ir dabar atsirandančių kūrinių, sakančių, kad darbas yra tiesiog mūsų, lietuvių kraujyje. Taigi, šios tradicijos tikrai yra. Jas liudija ir mūsų rezultatai – jeigu tik lietuviai išvažiuoja kur nors į užsienį dirbti, tuojau kalba ir jie, ir jų vadovai, kad tai puikūs ir labai darbštūs kaip bitelėsdarbininkai.
Ar žmonės mėgsta savo darbą
Iš tiesų darbas yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Tačiau reikia gerai pagalvoti, iš kur yra ta tradicija tiek daug dirbti. Gal dėl to, kad senais laikais dauguma lietuvių buvo valdomi foedalų, lenkė nugaras laukuose, valdomi lenkų ir kitų ponų. Gal todėl, kad priklausė „darbo liaudžiai“ dar Sovietų Sąjungoje. Gal todėl, kad ir dabar gyvena ne taip jau prabangiai, tad tam, kad sukauptų daugiau pinigų, turi tiesiog kuo daugiau dirbti. Visi šie veiksniai galbūt ir veda į tai, kad dirbti reikia daug, sunkiai, ir kyla baimė, kad, jeigu nedirbsime, tai bus labai blogai. O štai iškeliavę į užsienį, tarkime Skandinaviją, dažnai lietuviai pasakoja, kad ten žmonės labai atsipalaidavę, darbas nėra jų taip užvaldęs kaip kad dažnai atrodo pas mus. Įdomu, ar laimingi žmonės darbe? Mes linkime savo vaikams, kad jie būtų ir turtingi, ir laimingi. Tačiau vieni tėvai skatina rinktis tai, kas labiausiai „prie širdies“, o kiti – tai, kas labiausiai perspektyvu. Gal dėl to rezultate turime daugybę teisininkų ir vadybininkų, pasirinkusių neva perspektyvias specialybes, tačiau taip ir netapusių tų sričių, kurias turėtų atstovauti, darbininkais. O žmonės, kurie iš tiesų pasirenka tai, kas prie širdies, irgi ne visada gali save realizuoti. Tarkime, kažkas renkasi kokį nors meninį išsilavinimą, o vėliau turi dirbti reklamoje ir negali kurti to, ko nori, tenka užsiimti kefyro pakelių reklamavimu.
Skirtingos spalvos gali mus skirtingai stimuliuoti įvairiems potyriams. Tarkime, balta spalva mus ramina ir kelia tuštumos jausmą. Tad valgymas iš baltų lėkščių nebūtinai vers greitai jaustis pilnais, gali rastis psichologinis tuštumos poveikis. Tuo tarpu mėlyna spalva yra raminanti ir joje lengva susikoncentruoti. Esant mėlynai spalvai, mes ramiai ir tinkamai pavalgysime. Raudona spalva itin dirgina, todėl ji gali trikdyti valgymo jausmą įvairiais skirtingais būdais. Geriausia, jeigu patys pabandysite įvairių skirtingų spalvų lekstes. Jas galima pirkti visas spalvotas, būna tokių rinkinių. Tai padės lengvai ir greitai išsiaiškinti, pajausti, suprasti savo valgymo įpročius.
Populiariausi spalvotieji metalai – tai žalvaris, varis, aliuminis, bronza, cinkas, magnis, nikelis, titanas, švinas, alavas ir kt. Tarpusavyje metalai skiriasi ne tik apdirbimu, bet ir panaudojimo sritimis. 
Tikriausiai vertėtų pradėti nuo fizinių parduotuvių Lietuvoje. Šiandien fizinės parduotuvės Lietuvoje išties gali nemažai pasiūlyti savo klientui ir didžiausias fizinių parduotuvių privalumas, kad galite pamatyti ar net paliesti telefono dėklą gyvai. Be to, fizinėse parduotuvėse dažniausiai ne tik rasite įvairiausių telefono dėklų, tačiau ir apsauginių plėvelių, pakrovėjų, asmenukių lazdų ir įvairių aksesuarų. Ba abejo, fizinėse parduotuvėse kainos dažnai yra kur kas didesnės nei perkant internetu iš masinės prekybos internetinių tinklų (pvz. Aliexpress ar Ebay), tačiau suteikiama kokybės garantija, nes prekes kruopščiai atrenkamos. Ieškant įvairių dizaino pasirinkimu, rekomenduojame telefonų dėklus įsigyti ne mobiliojo ryšio telefonų salonuose, tačiau specializuotose parduotuvėse, mat ten kainos šiek tiek žemesnės, bet pasirinkimas nepalyginamai platesnis.