Nuo seno mums tėvai teigė, kad privalu puikiai mokytis, o tuomet susirasti gerai apmokamą darbą, nežvelgiant į tai, ar šis patiks jums, ar ne, norint būti sėkmingu gyvenime, norint susikurti tokį gyvenimo pamatą, jeigu būtų galima taip pasakyti, kuris teiktų laimę, ir kad pastarieji galėtų jumis didžiuotis. Pakankamai keista, tačiau laikui bėgant pastebėta, kad tokio tipo mąstymas ne tik, kad nėra naudingas, tačiau be viso to ir šis suteikia daugiau realios žalos, nei buvo numatyta. Turima omenyje tai, kad laikas keičiasi, keičiasi ir tendencijos, požiūris, tačiau kodėl gi privalu vis dar taikyti tokio tipo idealogiją, suvokiant tai, kad tiek tas pats tvirtas finansinis pagrindas, tiek sėkmingas gyvenimas kartais siejasi su visiškai kitokiais dalykais, o be viso to, kad tokių rezultatų pasiektumėte, reikia kartais tiesiog pavyzdžiui tinkamo finansinio raštingumo?
Šiandieną norėtume abstrakčiąja prasme pašnekėti apie tai, koks darbas žmogui galėtų būti tinkamas, kokie įkainiai galėtų tenkinti piliečių poreikius – kitaip tariant, ką reikėtų dirbti, bei kiek reikėtų uždirbti, kad nereikėtų jaudintis dėl finansinės gerovės? Be viso to, norėtume taip pat pakalbėti ir apie finansinį raštingumą, ir apie tai, kodėl tinkamas finansų valdymas kartais sumažina sau keliamą kartelę, ir leidžia pasimėgauti visais kitais dalykais. Kalbėti apie individualius finansus reikia, tai yra aktualu, o be viso to ir itin naudinga didžiajai daliai visuomenės.
Būtų galima pastebėti tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmonės tiesiog drąskosi, jeigu būtų galima taip pasakyti, dėl didesnių pinigų sumų – jie aukoja savo gyvenimo valandas tam, kad galėtų dirbti viršvalandžius, kad galėtų įsigyti daiktus, kurių nori, net nesuvokdami tai, kad tokie padariniai skatina pašalinių veiksnių atsiradimą, kuriuos naikinant prarandate tą nebūtiną pastangų perteklių ir vis tiek jaučiatės nelaimingi. Kitaip tariant, darbas, jeigu yra vykdomas vien tam, kad būtų galima gauti paprasčiausią koncepciją – pinigus, o be viso to, jeigu neturima žinių, kalbant apie finansinį raštingumą, taip ir pradirbsite visą gyvenimą, jog neva kažko pasiektumėte, tačiau taip iš tikrųjų nieko ir nepavyks įgyvendinti.
Bėda yra ta, kad žmonės, elgdamiesi taip, kaip nemėgsta, darydami tai, ko nenori, ir skirdami tam pernelyg daug dėmesio, atsiradusias problemas naikina pinigais, nors būtent dėl jų viskas ir buvo daroma – žmonės grįžta prie pradinio taško, išlaidų kiekis laikui bėgant tampa vis didesnis ir didesnis, kadangi darbas, teikdamas vis mažiau malonumo, įstūmia į tokio tipo situacijas. Reikia suvokti, kad reguliarus pinigų atskaičiavimas, atidėjimas į šoną ir pernelyg didelis nepersistengimas yra raktas į sėkmę, į tai, kas iš tikrųjų teiktų džiaugsmą, ir tai, kas sumažintų bet kokį spaudimą. Ar reikia, ko nors daugiau?