Kai patiriame dideles traumas, operacijas, lieka dideli randai. Tačiau šiais laikais nereikia net sakyti, jog „randai vyrą puošia“, kadangi nebūtina visai jais puoštis, kai įmanomas randu salinimas. Plastinė chirurgija leidžia labai lengvai lazeriu ar kitais metodais pašalinti randus. Dabar atsirandančius nepageidaujamus randus, ypatingai darkančius veidą ar kūną, pašalinti verta. Tačiau vaikystės randu salinimas nutinka rečiau. Mat vaikystės randai paprastai primena įdomias istorijas. Kokias istorijas prisimena mūsų skaitytojai?
Čiuožykla buvo pavojinga
Giedrė prisimena, kad nedidelis randas, esantis ant jos dešinio delno, atsirado čiuožiant nuo čiuožyklos vaikų darželyje.„Prisimenu, kad buvau jau paaugusi, gal kokių 10 metų. Jau gana seniai nebuvau niekur apsikūlusi, o žaisti ant atrakcionų darželyje man jau atrodė neįdomus dalykas. Aš jau turbūt buvau ir pradėjusi savo pirmus eilėraščius rašyti, ir jau apie berniukus galvoti. Bet velnias mane nešė ten pasikarstyti. Buvo jau ir gana vėsu – gal rugsėjis ar spalis, kad jau su striuke ėjau. Su drauge nusprendėme pačiuožinėti darželyje nuo čiuožyklų. Prisimenu, nučiuožiau vieną kartą ir pajaučiau, kad tai nuobodu, jau ne man. Tada čiuožiau antrą kartą, matyt, bandžiau kažkaip sudėtingiau – atbula ar panašiai. Ir tada ranka čiuoždama kliudžiau kažkokią iš kažkur atsiradusią vinį, o šį man perrėžė delną. Iki dabar turiu randą, bet randu salinimas nebūtinas. Tegul man būna toks kaip prisiminimas blogai sutvarkyto vaikų darželio, kuriame dėl neaiškių priežasčių ant čiuožyklų būna išlindusių vinių“, – pasakoja mergina.
Važiavimas triračiu atbulomis
Domas prisimena, kad didžiausias jo vaikystės siaubas buvo išgyventas ant triračio. Jis kažkodėl važiavo atbulas triračiu nuo kalniuko, važiuodamas krito, o krentant nugaros odą įtraukė triračio grandinė ir žvaigždutė. Mama paskui ilgai turėjo ką pasakoti draugėms per šventes. Iš tiesų tą kartą Domą teko vežti į ligoninės priėmimą, žaizdos ten buvo susiūtos. Dabar likęs keistas randas ant nugaros ties juosmeniu, kurio jis pats matyti negali net su veidrodžiu – tokioje nematomoje vietoje.
Nukrito nuo karstynės
Stasiui nutiko kita nelaimė – vaikystėje jis žaidė ant krastynių, užlipo į patį viršų, o tada nukrito žemyn. Kaip dabar atrodo – krito gal nuo 3 metrų aukščio, būdamas 5 metų, pylė galva tiesiai į žemę. Gerai, kad vaikų galvos tarsi guminės. Niekas neskilo. Tačiau keli akmenukai į galvą „įsimontavo“, ir ten atsirado keli jį iki dabar puošiantys randai.