Tapti draudimo agentais, kosmetikos prekeiviais ar sektantais jus nuolat kas nors verbuoja, tačiau frazės „investuokite su TeleTrade“ dar niekada negirdėjote. Ir kartais jus pasiekia žinia, kad vienas ar kitas pažįstamas užsiima investavimu bei tokiu būdu kuria pridėtinę vertę. Dalyvauja valiutų ir finansų rinkoje. Paklausiate, kaip jis ten atsidūrė? Sužinote, kad keliai buvo įvairūs. Štai keleto amerikiečių investuotojų atsakymų, kaip jie tapo investuotojais ir kaip išsilaikė savo pasirinktoje rinkoje.
Sudomino pažįstamas
Timį į finansų rinkų projektus labiausiai įtraukė susidomėjimas tuo, ką daro jo įdomus pažįstamas. „Jis visada būdavo labai protingas, daug dirbdavo, turėdavo daug pinigų. Vieną kartą sužinojau, kad jis jau ir namą užmiestyje statosi, ir atostogauja daug. Supratau, kad kažkas pasikeitė – jis dirba mažiau, o pinigų turi daugiau. Ėmiau domėtis, ką jis veikia. Net išsigandau, kad gal ką nors už įstatymo ribų. Tačiau nusiraminau – jis dirbo finansų rinkose ir jam sekėsi. Tada pamažu ėmiau tuo domėtis ir aš ir greitai supratau, kad tai nuostabus dalykas“, – sako Timis.
Iš Vokietijos automobilius gabenantis ir Lietuvoje pardavinėjantis Darius sako, kad dažnai automobiliai iš ten parvežti būna geresnės būklės. „Jie dažniau yra sveiki, nusidėvėjimo požymių nebūna, tikrai niekada nereikalingas koks vairotraukės keitimas ar kiti ilgo naudojimo padariniai. Paprasčiausiai mašinos būna daužtos, o paskui jas pataisius gali greitai turėti kokybišką automobilį“, – sako vyras.
Iš tiesų darbas yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Tačiau reikia gerai pagalvoti, iš kur yra ta tradicija tiek daug dirbti. Gal dėl to, kad senais laikais dauguma lietuvių buvo valdomi foedalų, lenkė nugaras laukuose, valdomi lenkų ir kitų ponų. Gal todėl, kad priklausė „darbo liaudžiai“ dar Sovietų Sąjungoje. Gal todėl, kad ir dabar gyvena ne taip jau prabangiai, tad tam, kad sukauptų daugiau pinigų, turi tiesiog kuo daugiau dirbti. Visi šie veiksniai galbūt ir veda į tai, kad dirbti reikia daug, sunkiai, ir kyla baimė, kad, jeigu nedirbsime, tai bus labai blogai. O štai iškeliavę į užsienį, tarkime Skandinaviją, dažnai lietuviai pasakoja, kad ten žmonės labai atsipalaidavę, darbas nėra jų taip užvaldęs kaip kad dažnai atrodo pas mus. Įdomu, ar laimingi žmonės darbe? Mes linkime savo vaikams, kad jie būtų ir turtingi, ir laimingi. Tačiau vieni tėvai skatina rinktis tai, kas labiausiai „prie širdies“, o kiti – tai, kas labiausiai perspektyvu. Gal dėl to rezultate turime daugybę teisininkų ir vadybininkų, pasirinkusių neva perspektyvias specialybes, tačiau taip ir netapusių tų sričių, kurias turėtų atstovauti, darbininkais. O žmonės, kurie iš tiesų pasirenka tai, kas prie širdies, irgi ne visada gali save realizuoti. Tarkime, kažkas renkasi kokį nors meninį išsilavinimą, o vėliau turi dirbti reklamoje ir negali kurti to, ko nori, tenka užsiimti kefyro pakelių reklamavimu.
Skirtingos spalvos gali mus skirtingai stimuliuoti įvairiems potyriams. Tarkime, balta spalva mus ramina ir kelia tuštumos jausmą. Tad valgymas iš baltų lėkščių nebūtinai vers greitai jaustis pilnais, gali rastis psichologinis tuštumos poveikis. Tuo tarpu mėlyna spalva yra raminanti ir joje lengva susikoncentruoti. Esant mėlynai spalvai, mes ramiai ir tinkamai pavalgysime. Raudona spalva itin dirgina, todėl ji gali trikdyti valgymo jausmą įvairiais skirtingais būdais. Geriausia, jeigu patys pabandysite įvairių skirtingų spalvų lekstes. Jas galima pirkti visas spalvotas, būna tokių rinkinių. Tai padės lengvai ir greitai išsiaiškinti, pajausti, suprasti savo valgymo įpročius.
Populiariausi spalvotieji metalai – tai žalvaris, varis, aliuminis, bronza, cinkas, magnis, nikelis, titanas, švinas, alavas ir kt. Tarpusavyje metalai skiriasi ne tik apdirbimu, bet ir panaudojimo sritimis.