Pastarąjį kartą automobiliu supirkimas Vilniuje man buvo itin naudingas. Savo seną nebenaudojamą „Golf“ automobilį atvežiau į supirktuvę ir visai gerai iš to uždirbau – dvigubai daugiau negu tikėjausi. Klausiau darbuotojų, ar jiems patiems automobiliu supirkimas Vilniuje yra vis dar pelningas, šie pripažino, kad jau yra nebe tie senieji laikai, bet vis dar galima užsidirbti.
Paskutinė mašina – paskutinis auto įvykis
Su paskutiniu „Golf“ nukeliavau nemažai, mačiau daug: teko pabūvoti netolimame užsienyje, nors mašina tikrai buvo jau sena, ir daug kas nebūtų leidęs su ja apskritai net važiuoti ilgesnį atstumą, tokį kaip nuo Marijampolės iki Panevėžio ir panašiai. Paskutinį kartą su juo važiavome gana ilgą atstumą iš festivalio į sostinę. Važiavome trise, radijos net nejungėme, nes ant automobilio užpakalinės mašinos sėdėjusi draugė tiesiog pati kalbėjo kaip radija, ir dar daugiau.
Sūnus Rokas yra žmogus, kuris ir studijavo universitete humanitarinius dalykus, ir dėstė vaikams mokyklose. Tačiau galų gale jo gyvenimas susidėstė taip, kad jis tęsia savo seną amatą – statybas. „Pabandžiau įsidarbinti vienoje didelėje įmonėje Vilniuje. Siaubas, kaip nepatiko. Žmonės girti eina į darbą, spjaudosi, rūko, keikiasi. Vyrauja tokia baisi atmosfera, su kuo pakalbėti nėra. Ir nesuprantu, kodėl taip. Juk statybininkas, ypač tas, kuris ne pavaldinys, o pats galvoja, turi būti labai protingas žmogus, kvailas tiesiog nesugebės dirbti tokio darbo, nes čia reikia daug ką apgalvoti. Taigi, nusprendžiau dirbti savarankiškai. Apie tai, kad darau vidaus apdailą, yra tam tikruose kataloguose ir portaluose paslaugu skelbimai, ir man tai visai pasitarnauja. Aišku, yra ir draugų rekomendacijos, kai jie mane vieniem ar kitiem žmonėm mane parekomendavo. Bet galiu pasakyti, kad šiai dienai rezultatai labai geri. Dar tik ruduo įpusėjęs, o aš užsakymų turiu jau visai ateinančiai vasarai“, – džiaugiasi jaunas vyras.
Taigi, pastebėjau, kad ten, kur yra ugnis, šilumos siurbliai, kur šilti radiatoriai, žmonės eina kaip gyvūnai. Tačiau yra ir daugiau niuansų. Tarkime, šaltą žiemos dieną žmonės vaikšto gatve, kurioje įsikūrusi parduotuvių alėja. Jeigu parduotuvėje akivaizdžiai šilta, tarkime, iš spalvų matome, kad yra daug raudonos, geltonos, morkų spalvos, tai jau kažkaip norisi to jaukumo ir šilumos. Mėlyna ir balta spalvos visada reiškia šaltį, todėl ten nueiti norisi ne taip ir stipriai. Vadinasi, ne tik geri šilumos siurbliai ir efektyvus šildymas svarbu – taip pat reikia ir patrauklaus interjero. Kaip kokio ženklo, parodančio, kur galima būtų tikėtis sėkmės. Ir tai dar ne viskas. Dar yra ir tinkami arba netinkami erdvės išplanavimai. Pavyzdžiui, matau šiltų spalvų ir tikrai šiltą parduotuvėlę, joje yra labai šilta, tačiau matau, kad erdvės mažoka. Žiemą žmonės nori užeiti ten, kur pasišiltų, tačiau jiems reikia erdvės. Kadangi jie apsirengę paltais ar šiltomis pūkinėmis striukėmis, tai jie tiesiog užima daugiau vietos. Atrodo keista ir juokinga, bet taip yra. Taigi, tam, kad būtų patogu sukinėtis su savo padidėjusiomis apimtimis, kad būtų net ir vietos kur išteisti ranką ir nusiimti kepurę bei šaliką, reikia didesnių patalpų. Iš kitos pusės – jų nereikia taip užkaitinti kaip pirties, šilumos siurbliai gali reguliuoti šilumą. Reikėtų optimalaus varianto, kad atėjęs žmogus iškart neiškeptų. Juk ir nesveika taip iš šalto į karštą orą eiti, ir atvirkščiai.
Man